Į mūsų užduodamus klausimus atsako Lina Mozūraitė – Čiaplinskienė, medicinos mokslų daktarė, klinikos „Motina ir Vaikas“ specialistė.

Šiais laikais nevaisingumas – itin opi problema. Ar iš tiesų statistiniai vaisingumo rodikliai blogėja ir kas tuomet tam turi didžiausią įtaką?

Nevaisinga pora laikoma tokia, kuri turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per vienerius metus. Abiejų lyčių vaisingumą lemia daug genetinių ir išorinių veiksnių. Nevaisingumo paplitimas skiriasi įvairiose populiacijose ir svyruoja nuo 5 iki 30 proc. Tam didelės įtakos turi socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai skirtumai. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra apie 15 proc. nevaisingų porų. Manoma, kad moterų nevaisingumas šeimoje yra dažnesnis – 40-60 proc., vyrų – apie 30 proc., abiejų – apie 15-20 proc. 10-15 proc. nevaisingumo priežasčių nepavyksta išaiškinti.

Šiuolaikinės moterys linkusios gimdytis vėliau t.y. ties 30- 35 gyvenimo metais. Tai tiesiogiai susiję su didesne nevaisingumo rizika. Remiantis Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos rekomendacijomis- didžiausias moters vaisingumas yra iki 20 metų. Nuo 30 metų moters vaisingumas po truputį mažėja ir ypatingai sumažėja nuo 35 gyvenimo metų. Kiekvienos 30 – metės moters kiekvieno menstruacinio ciklo metu yra 20 proc., 40 metų moters pastojimo galimybė yra 5 proc. Nors vidutinis menopauzės amžius yra 51 metai, remiantis moksliniais tyrimais, 40 metų moteriai pastojimo šansai labai maži.

LA FEM – rekomenduojama profesionalų!